Žemės sklypų kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (ūkininko sodybos vietai parinkti)

Žemėtvarkos projektai, kurie yra skirti kaimo plėtrai, rengiami norint suplanuoti miškų apsodinimą, žemės naudmenų sudėties keitimą arba bet kurią kitą, su žemės naudojimu susijusią veiklą. Šie projektai taip pat skirti norint suformuoti žemės ūkio valdas.

Žemėtvarkos projektų užduotys

Žemėtvarkos projektų, skirtų kaimo plėtrai, užduotys priklauso nuo iškeliamų tikslų. Kartais tai gali būti vienas , o kartais keli sprendžiami klausimai, taip pat pats projektas gali turėti ir papildomą nuorodą. Dažniausiai šie projektai sprendžia vieną iš sekančių klausimų:

  • Padeda parinkti ūkininko sodybos vietą;
  • Naudojama ūkių vidinei žemėtvarkai;
  • Organizuoti miško įveisimą ne miško žemėje;
  • Kiti žemės ūkio ir kaimo plėtros projektai.

Ūkininko sodybos vietos parinkimui skirti projektai

  • Tokiais projektais siekiama parinkti ūkininko sodybos vietą;
  • Šie projektai rengiami atskiriems žemės ūkio paskirties žemės sklypams.

Ūkininko sodybos teritorija ir plotas nustatomi atsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, nurodytą planavimo organizatoriaus prašyme, planavimo sąlygų sąvadą ir teisės aktų, reglamentuojančių teritorijos planavimą statiniams išdėstyti, nuostatas:

Ūkinės veiklos pobūdis nulemia ūkininko sodybos plotą ir teritoriją. Ūkinės veiklos pobūdis būna nurodytas planavimo organizatoriaus prašyme. Taip pat ūkininko sodybos teritoriją apibrėžia planavimo sąlygų savadas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijos planavimą: 

  1. Statybos techniniai reglamentai;
  2. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos;
  3. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas.

Leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

Projektai skirti miško įveisimui ne miško žemėje:

  • Tokie projektai rengiami siekiant atskirų žemės ūkio paskirties žemės sklypų arba šių sklypų grupių miško įveisimui ne miško žemėje.
  • Taip pat šiais projektais formuojami žemės ūkio naudmenų, esančių žemės ūkio paskirties žemėje ir kitų žemės naudmenų plotai, kuriuose yra galimybė miško įveisimui;

Kada gali būti įveisiami miškai ne miško žemėje: 

1. Žemės ūkio naudmenų plotuose kuriuose, pagal nustatytus kriterijus, atrinktos vietos, kaip mažiau palankios ūkinikavimo veiklai.

2.  Ne didesniame nei 32 balų dirvožemio našumo žemės naudmenų plotuose. 

3. Žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas didesnis kaip 32 balai, jeigu miškas įveisiamas:

3.1. Zonose, kuriose yra požeminis vanduo, kraštovaizdžio rekreaciniai ištekliai, gamtinis karkasas, taip pat karstinio regiono apsaugos zonose, bei teritorijose, skirtose erozijai stabdyti. Taip pat gali būti ir kitose teritorijose, skirtose užtikrinti gretimų teritorijų stabilumą, atsižvelgiant į miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas;

3.2. Žemės ūkio naudmenų plotuose, prie kurių nėra privažiavimo ir kurie yra įsiterpę tarp miškų ir vandens telkinių;

3.3. Apleistuose žemės ūkio naudmenų plotuose, kurie daugiau kaip penkerius metus nebuvo įdirbti (nešienaujami, nenuganomi) taip pat besiribojantys su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis arba pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais;

4. Žemės ūkiui netinkamuose ir nenaudojamuose ne žemės ūkio naudmenų plotuose, kurie pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkami miškams įveisti (smėlynai, žvyrynai, eroduojami šlaitai, išgraužti ir baigti eksploatuoti karjerai); 
5. Žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemės sklypai, esantys urbanizuotose teritorijose, kuriose planuojamas miškų įveisimas, numatytas parengtuose detaliuosiuose planuse;
6. Intensyvaus karsto teritorijos III ir IV grupių žemėje.
7. Ten, kur norima suplanuoti agroūkinius sklypus ir numatyti jų panaudojimą (planuojamų žemės ūkio augalų sudėtį ir kaitaliojimą sėjomainose) atsižvelgiant į ūkio veiklos kryptis ir aplinkos apsaugos reikalavimus, taip pat suplanuoti kitas ūkio funkcionavimui reikalingas teritorijų tvarkymo priemones;
8. Rengiami atskiroms žemės ūkio paskirties žemės naudotojų (ūkių) žemėvaldoms;
9. Planuojamai teritorijai be privačios savininko žemės gali būti priskiriami ir išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, gavus žemės nuomotojo sutikimą.

Projekto metu kiekvienam agro-ūkiniam sklypui numatomi:

1. Žemės savybių apibūdinimas (dirvožemiai, jų agrocheminės savybės, nuardymas, melioracinė būklė);
2. Reikalingos žemės gerinimo priemonės (melioracijos darbai, kalkinimo ir tręšimo poreikis);
3. Pasėlių struktūra ir sėjomainos tipas.

  • siekiama suplanuoti ūkinės veiklos ir žemės naudojimo pokyčius, kuriuos gali įgyvendinti žemės savininkai arba žemės ūkio ir kaimo plėtrą reguliuojančios institucijos
  • rengiamas visos seniūnijos, kelių kaimų ar vieno kaimo teritorijai;
  • projektui rengti parinktą teritoriją tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Projektuose numatomos teritorijos tvarkymo priemonės: melioracijos įrenginių statyba ir rekonstravimas, kelių tiesimas ir rekonstravimas, ūkinių centrų plėtra, komunikacijų ir infrastruktūros objektų išdėstymas. Priemonės planuojamos šias priemones suderinus su planuojančiomis institucijomis bei savivaldybės administracija.